Pasaka "Visatos kuždesys"
Tekstas, iliustracijos ir dizainas
Ar tavo kvėpavimas gali nupūsti slibinus?
Kartą gyveno du žmonės, dalinęsi ta pačia pavarde. Jų artumą didino ne tik giminystės ryšiai, bet ir bendra kūryba, domėjimasis tautosaka. Aplinkiniai juos žinojo brolių Jakobų vardu.
Tuomet buvo normalu kūną varžyti korsetais ir baidytis saulės. Nėriniais puoštos vėduoklės ganydavo debesų pievomis lakstančias kregždutes, o kur kas didesnės suknelės gąsdino žeme šliaužiojančius vikšrus – jiems nepatiko šilko prisilietimai.
Kol vieni turėjo prabangą, kiti džiaugėsi laiminga pabaiga knygose. Pasakos žmonėms teikė laimę.
Šiais laikais sistema kiek pasikeitė, todėl žmonės džiaugsmo gauna iš kiek kitokių priemonių. Knyga tampa istoriniu palikimu.
Skirtingai nei įprastoje knygoje, šioje skaitytojas gali keisti veiksmą, pats nuspręsdamas, kaip veikėjas elgsis. Įdomiausia tai, kad šios knygos pabaiga nėra viena. Kiekvienas skaitytojo pasirinkimas turi atoveiksmį, nuvedantį tam tikros, jokiam kitam pasirinkimui nebūdingos pabaigos link. Taip šiomis dienomis su laisvalaikiu retai siejamas žodis „skaityti“ pakeičiamas į jaunimui kur kas labiau patinkantį žodį „žaisti“.
"Panelė pasisuko eiti į biblioteką, kai už savęs pamatė dar nematytą miestą. Čia medžiai žydėjo tarsi gėlės, pievoje plaukiojo žuvys, o debesys buvo ranka pasiekiami.
Saulė tarsi žemdirbys klojo žemę žėrinčiais fėjų pelenais, todėl reginys buvo kur kas gražesnis ir paslaptingesnis už pasakų knygose regėtus spalvotus paveikslėlius."
"Panelei Em nespėjus paklausti apie tikslesnę situaciją, ponas atidarė duris, už kurių ji išvydo baltas paklodes ir smėlį dengiančius, neišpasakotų raštų kilimus. Katinas nieko nelaukdamas įžengė į vidų ir nusilenkė:
– Jūsų didenybe, širdingai dėkoju, kad pasikvietėte į savo rūmus. Kaip ir visus kitus kartus, su savimi atsivedžiau mandagią damą, kuri mielai sutiktų būti jūsų nuotaka."
